Paskutinis susitikimas
Tai gal jau išeik
Lietpalčio klostėse
Mintis susikaišęs
Sutrynęs
Tarp pirštų
Sudžiūvusios begonijos
Lapą.
(Lygiai taip
Trindavome mėtas
Į arbatą
Pernai
Žiemą
Kuomet jos
Čežėdamos
Salsvu kvapu
Paguosdavo
Mano ir
Tavo
Nejaukią tylą).
***
Mano ir Remarko pavasaris
Sužydėjo vyšnia
Benzino kolonėlėj.
Pas Remarką – slyva.
2009 m. balandžio 1 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)